Vitaminas B12: Slapta gyvybės energijos versmė

Tačiau pats vitaminas B12 buvo išskirtas tik 1948 metais, kai amerikiečių biochemikas Karl A. Folkers ir jo komanda iš farmacijos kompanijos “Merck” išskyrė raudoną kristalinę medžiagą iš kepenų ekstrakto. Beveik tuo pačiu metu britų mokslininkai, vadovaujami E. Lester Smith, taip pat išskyrė šią medžiagą. 1955 metais Dorothy Hodgkin nustatė vitamino B12 struktūrą, už ką 1964 metais gavo Nobelio premiją chemijos srityje.

B12 biochemija ir funkcijos organizme

Vitaminas B12 yra unikalus tuo, kad jis yra vienintelis vandenyje tirpus vitaminas, kurio sudėtyje yra metalo – kobalto. Dėl šios priežasties jis dar vadinamas kobalaminu. B12 yra būtinas daugeliui svarbių organizmo funkcijų. Jis dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, padeda palaikyti nervų sistemos sveikatą ir yra būtinas DNR sintezei.

Viena iš svarbiausių B12 funkcijų yra jo vaidmuo metilacijos procese. Metilacija yra biocheminis procesas, kurio metu metilo grupė (CH3) perkeliama iš vienos molekulės į kitą. Šis procesas yra būtinas daugeliui svarbių organizmo funkcijų, įskaitant genų ekspresiją, neurotransmiterių gamybą ir detoksikaciją.

B12 taip pat yra svarbus homocisteino metabolizmui. Homocisteinas yra aminorūgštis, kuri, esant didelei koncentracijai kraujyje, gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. B12, kartu su folio rūgštimi ir vitaminu B6, padeda paversti homocisteiną į metioniną – svarbią aminorūgštį, reikalingą baltymų sintezei.

B12 trūkumas: priežastys ir pasekmės

Nepaisant B12 svarbos, jo trūkumas yra gana dažnas reiškinys, ypač tarp tam tikrų gyventojų grupių. Pagrindinės B12 trūkumo priežastys yra nepakankamas vitamino vartojimas su maistu (ypač tarp vegetarų ir veganų), malabsorbcija (sutrikusis vitamino įsisavinimas) ir kai kurios genetinės ligos.

B12 trūkumo simptomai gali būti labai įvairūs ir nespecifiniai, todėl juos dažnai sunku atpažinti. Dažniausi simptomai yra nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, depresija, atminties sutrikimai ir nervų sistemos pažeidimai. Ilgalaikis B12 trūkumas gali sukelti rimtų neurologinių problemų, įskaitant demenciją ir negrįžtamus nervų pažeidimus.

Ypač didelę riziką patirti B12 trūkumą turi vyresnio amžiaus žmonės, nes su amžiumi mažėja organizmo gebėjimas įsisavinti šį vitaminą. Taip pat rizikos grupei priklauso žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip perniciozinė anemija, kai organizmas negamina vidinio faktoriaus – baltymo, būtino B12 įsisavinimui.

B12 šaltiniai ir papildai

Pagrindinis vitamino B12 šaltinis yra gyvūninės kilmės maisto produktai, tokie kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pieno produktai. Augalinės kilmės maisto produktuose B12 praktiškai nėra, išskyrus kai kuriuos fermentuotus produktus ir dumblius. Dėl šios priežasties vegetarams ir veganams dažnai rekomenduojama vartoti B12 papildus.

B12 papildai yra prieinami įvairiomis formomis, įskaitant tabletes, kapsules, skysčius ir injekcijas. Dažniausiai naudojamos B12 formos yra cianokobalaminas ir metilkobalaminas. Cianokobalaminas yra sintetinė B12 forma, kuri yra stabili ir pigi, tačiau ją organizmas turi paversti į aktyvią formą. Metilkobalaminas yra aktyvi B12 forma, kuri gali būti tiesiogiai naudojama organizmo, tačiau ji yra mažiau stabili ir brangesnė.

Nors B12 papildai yra saugūs daugumai žmonių, svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant juos vartoti, ypač jei yra vartojami tam tikri vaistai ar sergama tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, metforminas, dažnai vartojamas diabetui gydyti, gali sumažinti B12 įsisavinimą.

B12 tyrimai ir nauji atradimai

Nepaisant ilgos B12 tyrimų istorijos, mokslininkai vis dar atranda naujus šio vitamino vaidmenis ir funkcijas organizme. Pavyzdžiui, neseniai atlikti tyrimai parodė, kad B12 gali turėti svarbų vaidmenį reguliuojant circadinius ritmus – mūsų organizmo vidaus laikrodį.

Kiti tyrimai tiria B12 vaidmenį neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, prevencijoje ir gydyme. Nors rezultatai kol kas yra nevienareikšmiai, kai kurie tyrimai rodo, kad pakankamas B12 kiekis gali padėti sumažinti kognityvinių funkcijų blogėjimą senstant.

Taip pat tiriamos naujos B12 papildų formos ir vartojimo būdai. Pavyzdžiui, kuriami nauji B12 papildai, kurie galėtų būti geriau įsisavinami žmonių, turinčių malabsorbcijos problemų. Be to, tiriamos galimybės kurti augalinės kilmės B12 šaltinius, kurie galėtų būti naudingi vegetarams ir veganams.

B12 ir mikrobiomas

Viena iš naujausių ir įdomiausių B12 tyrimų sričių yra jo ryšys su žmogaus mikrobiomu – trilijonais mikroorganizmų, gyvenančių mūsų žarnyne. Nors ilgai buvo manoma, kad žmogaus organizmas negali gaminti B12, naujausi tyrimai rodo, kad kai kurios žarnyno bakterijos gali gaminti nedidelius B12 kiekius.

Tačiau šių bakterijų pagamintas B12 kiekis paprastai yra per mažas, kad patenkintų žmogaus organizmo poreikius. Be to, dauguma šio B12 yra pagaminama apatinėje žarnyno dalyje, kur jis negali būti efektyviai įsisavintas. Nepaisant to, šis atradimas atveria naujas galimybes tyrinėti, kaip galima būtų optimizuoti žarnyno mikrobiomos sudėtį, siekiant pagerinti B12 gamybą ir įsisavinimą.

Kita įdomi tyrimų kryptis yra B12 vaidmuo palaikant sveiką žarnyno mikrobiomos pusiausvyrą. Kai kurie tyrimai rodo, kad B12 trūkumas gali turėti neigiamos įtakos žarnyno mikrobiomai, o tai savo ruožtu gali prisidėti prie įvairių sveikatos problemų, įskaitant uždegiminius žarnyno susirgimus ir net kai kurias psichikos ligas.

Apibendrinant galima teigti, kad vitaminas B12, nors ir reikalingas tik labai mažais kiekiais, yra nepaprastai svarbus žmogaus sveikatai. Jo sudėtinga biochemija, unikalūs šaltiniai ir įvairiapusės funkcijos organizme daro jį vienu iš įdomiausių ir svarbiausių tyrimų objektų šiuolaikinėje mitybos mokslo ir medicinos srityse. Nuolat atrandami nauji B12 vaidmenys ir funkcijos liudija apie tai, kad dar daug ko nežinome apie šį stebuklingą vitaminą, ir kad ateityje galime tikėtis dar daugiau įdomių atradimų šioje srityje.